Vieną tikrą ir du neoficialius technologijų vienaragius turinti Lietuva pagal šį kriterijų statistiškai nenusileidžia tokioms šalims kaip Airija, Belgija ar Estija. Tačiau apetitas kyla bevalgant, o geras sąlygas startuoliams lemiantys faktoriai aktualūs ir kitiems technologijų verslams. Šį rudenį išleidę vieną nuo pirmos dienos prižiūrėtą vienaragį „HomeToGo” į IPO Frankfurto biržoje, norime pasidalinti mūsų įmonės perspektyva dėl Lietuvos galimybių auginti vienaragius.
Būtina pradėti nuo to, kad Lietuvoje vis dar turime kiek klaidingus startuolio stereotipus. Studentai, sėdmaišiai, kavinės ir garažai dažniausiai neturi nieko bendro su sėkmingais startuoliais, išskyrus pavienes išimtis ir sėkmės istorijas, kurios, žinoma, sulaukia dėmesio. Įvairių tyrimų duomenimis, bent JAV sėkmingo startuolio įkūrėjo amžius yra 35-45 metai. Taigi sėkmingo startuolio įkūrėjus daug tiksliau būtų įsivaizduoti kaip savo verslo srityje itin patyrusius, įspūdingų ryšių bagažą sukaupusius bei verslius profesionalus, savo industrijoje įžvelgiančius problemas, galimybes joms spręsti ir užsidirbti.
Verslas iš santaupų, inkubatoriai, mentoriai, akseleratoriai – geri pirmi žingsniai, daliai jų tikrai pasiseks, o ši patirtis visada bus neįkainojama ateičiai. Tiesiog mūsų įmonė dažniau susiduria su tokiais startuoliais, kurių komandos visa tai jau yra praėjusios ankstesniuose gyvavimo etapuose. Paprastai kalbant, stereotipinis sėkmingas startuolis šiandien yra rimtų ir patyrusių savo sričių profesionalai, galvojantys apie daugiamilijonines vartotojų rinkas ir įpročius keičiančius produktus, samdantys šimtus ar tūkstančius darbuotojų, turintys labai aiškius tikslus ir maksimalią koncentraciją aukštu tempu jų siekiant. Net ir tokiu atveju pasiseka ne visiems, bet būtent taip šiandien atrodo dauguma realią vienaragio ambiciją turinčių Vakarų startuolių.
Šiame kontekste galima aiškiau įvardinti Lietuvos ar, tiesą sakant, visos Europos privalumus ir trūkumus vienaragiams užaugti.
JAV – ne konkurentas, o galimybė
Visų pirma, nauja sėkmė labiau linkusi atsirasti ten, kur jau yra sėkmės pėdsakų. Pvz., vien JAV Silicio slėnis jų turi beveik 300 vienaragių, 50 tūkst. kitų startuolių, dešimtis tūkstančių įvairaus kalibro investuotojų. Su tokiu patirties bagažu naujus sėkmingus verslus galima kurti daug greičiau, nes didelė dalis šių žmonių yra kūrę ar bent dirbę vienaragiuose. Su tokia ekosistema negali konkuruoti joks Europos regionas. Vis dėlto tokie dalykai nėra amžini, dalis JAV technologijų kompanijų dėl aukštų kainų jau migruoja į kitus šalies regionus, todėl Silicio slėnio reikia ne bijoti, o iš jo mokytis ar galbūt viena ar kita forma atsirasti jame. Bent kol kas.
Lyginant su JAV ar netgi Kinija, ES neturi ir kito pranašumo – didelės vietos rinkos. Minėtose šalyse milijonus naujų vartotojų įmanoma pritraukti vos ne per dieną, o Europoje žaibiškam startui koją kiša skirtingos kalbos, kultūros, įstatymai ar netgi BDAR. Greičio faktorius vienaragiams yra svarbus, nes jis leidžia įsitikinti verslo idėjos teisingumu, kuo anksčiau pradėti generuoti pajamų srautus, taip pateisinti investuotojų lūkesčius ir atrakinti naujas investicijas. Todėl europiečiai šiuo aspektu turbūt pasmerkti būti lėtesniais bei kiek mažiau patraukliais kapitalui.
Nors padėtis per pastarąjį dešimtmetį gerėja, ES ar juo labiau Lietuva turi visai kitokias rizikos kapitalo rinkas nei JAV. Jei Europoje į pradinę startuolio stadiją investuojami dešimtys ar šimtai tūkstančių, tai JAV identiškoje situacijoje – milijonai ar net dešimtys jų. Tokius skirtumus lemia istorinė patirtis ar verslo mentalitetas. JAV geriau suprantama greičio svarba, todėl dešimčių milijonų "deginimas" bandant ir perkant rinką nekelia tokių klausimų kaip Europoje. Vienaragių statuso siekiantys JAV startuoliai ir jų investuotojai daug paprasčiau žiūri ir į konkurentų įsigijimus, ypač jei tai leis kuo greičiau užimti rinką. Pusės metų amžiaus JAV startuolis už pusę milijardo perkantis Europos senbuvį ar penketą metų savo produktą jau šlifuojantį startuolį – realios istorijos, atspindinčios tiek ekosistemų skirtumus, tiek galimybes abejose Atlanto pusėse. Panašų atvejį savo akimis patyrė ir NFQ, kuomet JAV skrydžių paieškos lyderė KAYAK 2010 m. įsigijo savo bendraamžę konkurentę, mūsų komandos vystytą Vokietijos „swoodoo”. Ir tada po apsijungimo mūsų Kaune dirbusi apie 100 IT specialistų komanda gavo galimybę dirbti jau ties pasaulinio lygio produktu, kuris, vėliau tapo ir vienaragiu.
Istoriškai ir stereotipiškai, JAV startuoliai pirma siekia dydžio ir greičio, Europoje neretai pirma ieškoma pelningumo ir tik tuomet – greitesnės plėtros. Viena vertus, dėl to turime daug mažiau vienaragių. Kita vertus, daugybė JAV stiliaus vienaragių yra nuostolingi. Tačiau tokia padėtis yra ES ir Lietuvos startuolių galimybė – orientacija į pelningumą JAV investuotojų yra itin vertinama bei gali atvesti JAV lygio investicijas, skirtas būtent greitai plėtrai. Iš JAV stiliaus europiečiai jau sėkmingai mokosi, ir tokie Europos startuoliai kaip „Gorillas”, „Wolt” ar „Bolt” jau pirmiausia galvoja apie rinkas ir vartotojus, o ne tik ankstyvą pelningumą.
Galiausiai, sėkmingi startuoliai ir ypač vienaragiai yra ypač greitu tempu gebančios augti bendruomenės. Einant į naujas rinkas ir auginant produktą, vienaragiams reikia ne tik daugybės talentų, bet ir išlaikytos kultūros bei sklandžių vidinių procesų. Tai milžiniškas iššūkis bei kartu JAV ar patraukliausių Europos miestų pranašumas prieš mažesnes ekosistemas. Laimei, šiuo aspektu kai kurie Lietuvos startuoliai ar vienaragiai jau yra pradėję mąstyti plačiau ir drąsiau bei kelti kojas į tokius talentų židinius kaip Berlynas ar Londonas. Talentų problemą partneriams padeda spręsti ir NFQ. Mūsų suburtos aukšto produktyvumo tarptautinės komandos turi didelį konkurencinį pranašumą, kurio mūsų klientai patys greitai nesusikurtų. Auginant vienaragį labai svarbus greitis, bet pilant į tuščią kibirą ilgainiui jame nieko nelieka. Mes NFQ jau 20 metų auginame technologines komandas, rūpinamės tinkame vidine kultūra ir aplinka talentams augti ir gerai jaustis organizacijoje, auginame technologinius verslus, o mūsų patirtis ir žinios, kaip reikia vystyti technologinių startuolių plėtrą, auginti technologijas verslams nuo MVP iki vienaragių, strategija ir planavimas keleriems metams į priekį išlieka galingu įrankiu mūsų partneriams tiek jų verslo pradžioje, tiek ir visais jo augimo etapais.
Tokie mūsų klientai kaip „HomeToGo", „Alaiko", „Weezy” ar „Anymove" jau įsitikino, kad technologijų versle – būtent laikas yra brangiausia valiuta. Ir mes jiems laimime konkurencinėje kovoje taip itin svarbaus resurso. Personalas ir vidinė kultūra yra prioritetu į sparčią plėtrą orientuotiems verslams. Ir žmonių vienaragiams reikia taip greitai, tokių gerų ir tiek daug, kad kompanijų įsigijimai ar patyrę technologijų partneriai dažniausiai yra konkurencingesnis kelias.
Akivaizdu, kad Lietuva dar kurį laiką neturės nei JAV ekosistemai prilygstančio masto ir judės iš europietiško – kiek lėtesnio konteksto. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad negalime specializuotis jau pasiteisinusiose nišose, mokytis iš geriausių ir sukurti sąlygų naujoms sėkmės istorijoms.
Vienaragių avižos sveikos visiems
Nemanau, kad vienaragių skaičius savaime turėtų būti strateginis Lietuvos tikslas. Vis dėlto didžioji dalis vienaragiams tinkamo „maisto” praverčia ir daugelio kitų aukštos pridėtinės vertės sektorių konkurencingumui.
Pirmiausia, žinoma, talentai – jų kiekis, kokybė, pritraukimas ir išlaikymas. Ir jei švietimo reformos trunka dešimtmečius, o konkuruoti ir laimėti norime jau šiandien, galvokime apie greitesnius sprendimus. Šiandien vienas karščiausių Europos technologijų taškų tiek korporacijoms, tiek startuoliams, yra Lenkija, turinti ne tik stiprią vietos bendruomenę, bet ir į ekosistemą puikiai integruotus Ukrainos, Baltarusijos ir net Rusijos specialistus. Mes ne visada suvokiame, kad daugeliui jų lenkų kalba įvaldoma vos per porą savaičių ar mėnesių ir tai yra milžiniškas pranašumas. Bet, mano žiniomis, dėl Baltarusijos žaidimų milžinės „Wargaming” investicijos prieš gerus metus Vilnius konkuravo su Varšuva, o tarp faktorių, galiausiai lėmusių Lietuvos pasirinkimą, buvo rusakalbiai vaikų darželiai. Todėl tikrai turime ką pasiūlyti, tereikia tikro bei plataus noro ir ryžto.
Kitas svarbus dėmuo – rizikos kapitalas. Jo pritraukti į Lietuvą per dieną nepavyks, bet visoje Europoje jo nuolat daugėja, o mūsų žemyno startuoliams darosi vis lengviau pasiekti JAV fondus. Šiame kontekste Lietuvai svarbu pasidaryti visus įmanomus namų darbus. Prieš kelis metus šiaip ne taip susitvarkėme su opcionų problema, o šiandien išgirskime startuolių atstovus, garsiai kalbančius apie tai, kad Lietuvos Akcinių bendrovių įstatymas yra nepatrauklus rizikos kapitalo investuotojams dėl jame nenumatytų akcijų klasių, dėl ko mūsų startuolių prašoma persiregistruoti Vakarų jurisdikcijose. Tokių vietų yra ir daugiau, tad kodėl neužsibrėžus tikslo būti startuoliams ir investuotojams patraukliausia Europos jurisdikcija?
Taip pat, vienaragiai mėgsta laiko patikrintas vietas – ekosistemas su patirtimi ir sėkmės istorijomis. Viena vertus, čia Lietuvai padės tik aukščiau minėti namų darbai, laikas, kantrybė ir sėkmė. Kita vertus, tos vienaragiškos patirties turime daugiau nei mums atrodo. Nors lietuviai nėra tokių vienaragių kaip „Uber”, „Revolut” ar „HomeToGo” įkūrėjai, dešimtys ar net šimtai mūsų tautiečių prisideda prie šių kompanijų technologijų bei verslo plėtros, kai kuriais atvejais – nuo pirmos dienos. Šios įmonės ir ypač jų darbuotojai, įskaitant lietuvius, dėl savo patirties turi milžinišką pranašumą – jų greitis ir mąstymas yra tiesiog kiek kitoks. Dalis šių žmonių jau kuria ar dar tik kurs savo verslus, dirbs ar patarinės naujiems vienaragiams. Šiuo požiūriu Lietuva jau yra atlikusi namų darbus kuriant geras sąlygas investuotojams – tik čia vertėtų nesusustoti, klausytis ir reaguoti į tai, kas jiems aktualu. O patiems vienaragišką patirtį jau turintiems žmonėms norėtųsi palinkėti drąsiau imtis naujo verslo ar bent dalintis patirtimi su bendruomene – ji ne tik įkvepianti, bet ir skatinanti veikti.
Galiausiai, patarimas patiems startuoliams – pasaulis yra atviras, šiandien kapitalo rinkoje yra tikrai daugiau negu idėjų. Todėl jei matome galimybes – nebijokime pabandyti jomis pasinaudoti, juk vienaragiai ir atsiranda tada, kai padarai ko niekada nedaręs ir sprendi iššūkius, kurių niekada nėra tau tekę imtis. Net jei visas pasaulis jums sakys „neįmanoma”, patikėkite tuo, tik pirma pabandę patys.
